Iš dokumentinio paveldo tyrimų. Lietuvos partizanų laiškai

Anotacija

Straipsnyje aptariami Lietuvos antisovietinio ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių laiškai, parašyti namiškiams, mylimosioms, bendražygiams, ryšininkams, rėmėjams, taip pat provokatoriams ir kolaborantams. Tai pirmasis bandymas aprėpti šią unikalią dokumentinio paveldo dalį, išlikusią pačių partizanų paslėptuose archyvuose, saugumo agentūrinėse ir baudžiamosiose bylose, kovotojų už laisvę artimųjų šeimose ir iki šiol dar netirtą. Taikant turinio analizės metodą nagrinėjami daugiau kaip 400 partizanų laiškų, parašytų karo sąlygomis, plačiau pristatomi atsisveikinimo, rūpesčio, ilgesio ir meilės, naujienų ir susitarimų laiškai; dviem pavyzdžiais parodoma išskirtinė partizanų laiškų kaip istorijos šaltinių vertė. Atskiras dėmesys skiriamas ryšiams ir ryšininkams, kurių dėka partizanų paštas veikė ir susirašinėjimas buvo įmanomas. Prieinama prie išvados, kad partizanų laiškai Lietuvos istorijoje ir kultūroje yra karo laiškai, arba karo korespondencija, persmelkta kovotojų už laisvę išsiskyrimo su šeima, brangiausiais žmonėmis, taip pat rūpesčio dėl šių padėties ir likimo. Be to, laiškai kupini pasiryžimo kovoti, neapykantos priešui ir meilės Tėvynei. Nors daugelio partizanų laiškų turinys dalykinis, juose dažnai atvirai reiškiamas arba yra juntamas laisvės kovotojo būties trapumas.