(Ne)sustabdyta kelionė: sveikatos sutrikimų patirtis moterų kelionių naratyvuose

Santrauka

Straipsnyje analizuojama moterų sveikatos sutrikimų patirtis kelionėse atsižvelgiant į mobilaus ir migracinio gyvenimo būdo kontekstą. Tyrime atskleidžiama, kaip netikėtas imobilizacijos ir priklausomybės situacijas patiria moterys, kelionę suprantančios kaip emancipacinę laisvės ir autonomijos įgijimo praktiką, kokių reikšmių šiame kontekste įgyja pasyvumo ir rūpesčio patirtis. Tyrimo medžiagą sudaro autorės autoetnografinis dienoraštis ir keturi interviu su lietuvėmis keliautojomis, atlikti 2025 m. Fuerteventūroje bei nuotoliniu būdu. Fenomenologinė prieiga padeda suprasti, kad sergant patiriamas kūno sustojimas nebūtinai reiškia kelionės įtrūkį ar laisvės praradimą. Priešingai – pasyvumas gali tapti kitokia agentiškumo forma, o priklausomybė nuo kitų ir rūpesčio priėmimas išlaisvina nuo nuolatinės kontrolės bei produktyvumo reikalavimų. Saros Ahmed afektų teorija padeda atskleisti, kaip ligoninė gali tapti erdve, kurioje leidžiama tai, kas įprastoje kasdienybėje neatitinka normų ar net draudžiama, stigmatizuojama. Sergant už ligoninės ribų vis tiek stengiamasi kontroliuoti aplinką, rūpintis, nepriimti rūpesčio arba priimti tik sąlygiškai, o tai sustiprina įtampą ir diskomfortą.