Liaudiškumo ribos: vulgarizmų cenzūra Kristijono Donelaičio kūrinių leidyboje

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas stačiokiškos liaudiškosios leksikos ir frazeologizmų kupiūravimas ir eufemizavimas XIX–XX a. Kristijono Donelaičio kūrinių leidyboje. Dažniausiai buvo iškerpami arba keičiami organizmo šalinimo procesus nurodantys žodžiai ir iš jų sudaryti frazeologizmai. Straipsnyje išnagrinėti visi K. Donelaičio vulgarizmų eufemizavimo atvejai, aiškinantis, kaip jie keitė poetinio kūrinio stilių, semantiką ir metrą.

Pasitelkus Pierre’o Bourdieu kalbos sociologijos teorinę prieigą straipsnyje analizuojamos K. Donelaičio kūrinių rengėjų lingvistinės nuostatos sociokultūriniame konkretaus meto kontekste. Keliama prielaida, kad rengėjų sprendimą šalinti K. Donelaičio kūrinių vulgarizmus galėjo lemti ir siekis užtikrinti poetui centrinę poziciją nacionalinės literatūros kanone. Nors šiame straipsnyje analizuojamas tik K. Donelaičio vulgarizmų cenzūros atvejis, jis atspindi bendrai XIX–XX a. lietuvių kultūroje vykusią stačiokiškos liaudies leksikos ribojimų dinamiką.