Straipsnyje nagrinėjama vienišų motinų asmeninė patirtis ir visuomenės nuomonės bei medijų aplinka, tiek atspindinti mamų kasdienybę, tiek daranti jai įtaką. Apie vienišas mamas, kaip pažeidžiamą visuomenės grupę, medijose ir artimoje aplinkoje neretai kalbama stereotipiškai, vadovaujantis išankstinėmis nuostatomis. Tiesa, iki šiol daugumą temų, susijusių su motinyste, tėvyste, šeimos struktūra, paprastai atskirai tiria sociologija, šeimos politika, teisė ir psichologija, tačiau etnologijos ir kultūrinės antropologijos disciplinos galėtų padėti atidžiau pažvelgti į buvimą vieniša mama bei, atlikus detalesnę analizę, parodyti, jog socialiniai, psichologiniai, teisiniai ir komunikaciniai aspektai glaudžiai siejasi tarpusavyje, o kiekvienoje individualioje situacijoje yra patiriami naujai. Atlikdama tyrimą analizavau žiniasklaidos turinį ir rinkau asmeninius vienišų mamų gyvenimo pasakojimus, klausdama apie kasdienę patirtį bei aplinkos poveikį. Gilindamasi iš semiotinės ir fenomenologinės antropologijos perspektyvos, straipsnyje analizuoju devynių interviu ištraukas ir savo pačios patirtį. Analizės tikslas – atskleidžiant, kaip ši patirtis išreiškiama ir ką ji sako apie asmenybę, visuomenę ir kultūrą, geriau suprasti buvimo vieniša mama reiškinį.

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.