Nuo pat folkloro tyrimų Lietuvoje pradžios trumpieji folkloro žanrai, arba vadinamoji smulkioji tautosaka, vienijama savo glaustumo, buvo laikoma atskira tautosakos rūšimi, greta dainuojamosios ir pasakojamosios. Tik XXI a. trumpuosius žanrus imta priskirti sakytinei tautosakai. Profesorius Kazys Grigas – vienas iš nedaugelio lietuvių folkloristų, pradėjusių juos aprašyti ir publikuoti. Laikui bėgant jis tapo žymiausiu Lietuvos paremiologu ir atliko visus būtinus darbus, reikalingus patarlių ir priežodžių tyrimams: rinko, sistemino ir skelbė šio tipo tautosaką. Remdamasis istoriniu-geografiniu ir estetiniu metodais, Grigas įtvirtino stiprią lyginamųjų patarlių tyrimų tradiciją Lietuvos folkloristikoje.
Šiame straipsnyje nagrinėjama trumpųjų žanrų vieta platesnėje Lietuvos folkloro sistemoje ir jų raida. Aptariami reikšmingiausi trumpųjų folkloro žanrų tyrimai Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant Grigo indėliui į šią sritį ir jo paremiologinei veiklai.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.