Patarlės dažnai vartojamos kasdienėje šnekamojoje kalboje. Patarlė ar bent užuomina į ją suteikia kalbinei situacijai papildomos vertės. Folkloristai patarles analizuoja atsižvelgdami į tai, kaip žmonės jas supranta ir vartoja. Šiame straipsnyje nagrinėjamos patarlės, vartotos ir tebevartojamoms kasdieniniame XX ir XXI a. suomių gyvenime.
Tiriant kasdienes patarles skirtinguose bendrinės kalbos vartojimo kontekstuose, svarbiausia rasti tinkamą tyrimo medžiagą ir būdą joms interpretuoti. Šiame straipsnyje keliami keturi pagrindiniai klausimai. Pirmiausia reikia nuspręsti, kaip apibrėžti patarlę, vartojamą kasdienėje praktikoje ir bendrinėje kalboje. Antrasis klausimas – kur kasdienėje vartosenoje ir šnekamojoje kalboje rasti patarlių. Su šiuo susijęs trečiasis – kaip jas atpažinti vartosenoje. Ketvirtasis, ko gero, pats sudėtingiausias: suprasti, kaip patarlė interpretuojama ir kokiais tikslais ji vartojama skirtingoje aplinkoje ir skirtingomis sąlygomis. Straipsnyje aptariami su tuo susiję sunkumai ir problemos, taip pat pateikiama metodologinių ir teorinių sprendimų, susijusių su patarlių vartojimu kasdieniame gyvenime. Pažymėtina, kad su tokio pobūdžio sunkumais susiduriama visuose su kasdieniu gyvenimu susijusiuose mažųjų folkloro formų tyrimuose.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.