Mįslės Rytų baltų ir Vakarų slavų pasakose

Anotacija

Kitaip nei mįslių rinkiniuose, kur paprastai aptinkame fiksuotus klausimus ir atsakymus, suteikiančius labai nedaug žinių apie mįslių kilmę ar naratyvinę funkciją, pasakose matome turtingą kontekstą, padedantį giliau suprasti, kaip mįslės atsiranda, veikia ir yra įprasminamos. Šiame tyrime nagrinėjamas mįslių paplitimas ir joms būdingi bruožai, išryškėjantys rinkinyje, sudarytame iš 1914 pasakų, priklausančių Rytų baltų ir Vakarų slavų tradicijoms, konkrečiai – latvių, lietuvių, lenkų, čekų ir slovakų. Daugiausia dėmesio skiriama pasakoms, užrašytoms XIX a. ir XX a. pradžioje. Tyrime nagrinėjami funkciniai, struktūriniai ir procedūriniai mįslių, kaip naratyvinės priemonės, aspektai, taip pat atskirų proceso dalyvių vaidmenys ir lytis. Išvadas patvirtina išsami lentelė straipsnio pabaigoje, kurioje išvardyti visi mįslių minimo epizodai, aptikti minėtame pasakų rinkinyje. Straipsnyje išsamiai nagrinėjama, kaip mįslės veikia atskirose tradicijose, atskleidžiant, kad minėtų tautų pasakose jos gana retos. Negana to, parodoma, kad Rytų baltų ir Vakarų slavų tradicinėse pasakose mįslės iš esmės nesiskiria.