Šiuolaikinė mįslių vartosena: mįslės grožinėje literatūroje ir teatre (remiantis Rimanto Kmitos kūryba)
Trumpieji žanrai šiuolaikiniame pasaulyje
Aelita Kensminienė
Lietuvių Literatūros ir Tautosakos Institutas image/svg+xml
Publikuota 2026-07-20
https://doi.org/10.51554/TD.26.71.15
PDF
HTML

Esminiai žodžiai

mįslės
Sfinkso mįslė
romanas
komiksas
teatras

Kaip cituoti

Kensminienė, A. (2026) „Šiuolaikinė mįslių vartosena: mįslės grožinėje literatūroje ir teatre (remiantis Rimanto Kmitos kūryba)“, Tautosakos darbai, 71, p. 257–276. doi:10.51554/TD.26.71.15.

Anotacija

Šio straipsnio objektas – šiuolaikinė mįslių vartosena profesionalių menininkų darbuose, pavyzdžiui, grožinėje literatūroje ir teatre. Populiaraus šiuolaikinio lietuvių rašytojo Rimanto Kmitos kūryboje gausu mįslių; negana to, jo kūriniai itin gerai iliustruoja šį reiškinį, todėl jie ir tapo analizės pagrindu. Pasirinkti trys kūriniai: romanas Remyga (2020), pjesė tokiu pačiu pavadinimu (premjera 2020 m., rež. Oskaras Koršunovas) ir komiksas Keliuonė. Įmink Šiaulius (2023), kurio autoriai yra Kmita ir dailininkas Povilas Vincentas Jankūnas. Straipsnyje kaip kultūrinis mįslių Kmitos kūryboje kontekstas pasitelkiami verstiniai literatūros kūriniai ir užsienio autorių pjesės. Tarp jų – vaikų ir populiarioji literatūra, taip pat klasikinės dramos, kuriose esama mįslių. Šie kūriniai – pavyzdžiui, Lewiso Carrollo Alisa Stebuklų šalyje ir Alisa Veidrodžio karalystėje, J. R. R. Tolkieno Hobitas, arba Ten ir atgal, Sofoklio Oidipas karalius ir Giacomo Puccini „Turandot“ – padarė tam tikrą įtaką mįslių vartosenai. Kmitos kūryba pasitelkiama kaip atvejo analizė siaurąja prasme: aptariama, kokias mįsles autorius naudoja ir ką jos suteikia kūriniui.

PDF
HTML

Nuorodos

Creative Commons License

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Dažniausiai skaitomi to paties autoriaus (-ių) straipsniai