Apie antiparemijas Covid-19 laikotarpiu Lietuvoje ir Latvijoje

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjamos lietuvių ir latvių antiparemijos, liudijančios Covid-19 pandemijos realijas ir žmonių požiūrį į jas. Antiparemijos sąvoka apima tikslingas tradicinių paremijų, t. y. patarlių bei priežodžių, aforizmų, sentencijų, frazeologizmų, literatūrinių citatų, transformacijas. Tyrimo empirinė medžiaga rinkta iš internete skelbtų rašytinių tekstų ir vaizdų, įtraukiant ir oficialiose socialinės reklamos kampanijose naudotas bei individualiai sukurtas antiparemijas.

Antiparemijos nagrinėjamos dviem aspektais: pagal transformacijos tipus (vieno ar kelių žodžių arba sakinio dalių pakeitimas, papildymas, sutraukimas, kelių paremijų kontaminacija), vadovaujantis lenkų mokslininkės Annos Gabryel klasifikacija, taikyta analizuojant vokiečių antipatarles, plitusias per Covid-19 pandemiją; pagal semantinį antiparemijų grupavimą Covid-19 pandemijos naratyvuose. Daugelis tyrėjų vadovaujasi panašiomis klasifikacijomis, tačiau šiame tyrime remiamasi būtent Gabryel modeliu.

Dažniausias antiparemijų transformacijos būdas abiejose kalbose – pakeitimas (35 % lietuvių ir 73 % latvių atvejų). Semantinių grupių analizė parodė, kad lietuvių kalboje vyrauja su žmogaus elgesiu susijusios antiparemijos (47 %), o latvių kalboje dažniausios – susijusios su vakcinacija (57 %). Tai atliepia laikotarpį, kada šios antiparemijos buvo sukurtos. Mažiausiai esama šmaikščių transformacijų, susijusių su imunitetu, – tik vienas lietuviškas pavyzdys ir nė vieno latviško.

RAKTAŽODŽIAI: antiparemija, paremijų transformacijos, antiparemijų semantinės grupės, Covid-19 pandemija.