Ar išplėstinis turto konfiskavimas gali tapti efektyviu teisiniu įrankiu Lietuvos teisėsaugos institucijoms ir teismams?
Straipsnyje nagrinėjami išplėstinio turto konfiskavimo Lietuvoje probleminiai aspektai po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarimo dėl šio baudžiamosios teisės instituto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymas vien tik esant pakankamam pagrindui manyti, kad turtas gautas iš nusikalstamos veikos, baudžiamajame įstatyme nesant įtvirtintų tokio konfiskavimo privalomų sąlygų, atitinkančių baudžiamojo proceso principus, ne(prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 (teisei į nuosavybę ir jos neliečiamumui) ir 31 (nekaltumo prezumpcijai) straipsniams. Autorius kelia retorinį klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo efektyvumo taikant jį teisėsaugos institucijų ir teismų praktikoje. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika siekiama įvertinti išplėstinio turto konfiskavimo teisinio reguliavimo ir jo praktinio taikymo ypatumus. Bandoma atskleisti baudžiamajame įstatyme įtvirtinto turto įgijimo nusikalstamu būdu sampratos turinį, atsakyti į klausimą, išplėstinis turto konfiskavimas laikytinas bausme ar prevencine priemone.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.