Straipsnio tikslas yra apžvelgti Lietuvos civiliniame procese taikomą įrodinėjimo standartą. Tyrime analizuojama įrodinėjimo standarto samprata, funkcijos ir rūšys. Statutinės teisės, teismų praktikos ir teisės doktrinos analizė atskleidžia, kad Lietuvos civilinis procesas ilgą laiką nepasižymėjo vienodai taikomu įrodinėjimo standartu. Tyrime parodoma, kad esminę reikšmę vienodo įrodinėjimo standarto taikymui turėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. priimta nutartis, po kurios teismų praktika pradėjo dažniau taikyti pagrįsto įsitikinimo standartą.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.