Straipsnyje nagrinėjama Romos pretorių sukurtų dviejų ieškinių, t. y. actio utilis ir actio in factum, įtaka pagrindinio deliktų teisės šaltinio Romoje – Lex Aquilia – raidai. Lex Aquilia tekste numatytos svarbios iki šiol žinomos deliktų teisės koncepcijos, t. y. neteisėtumas, žalos atlyginimo principas, priežastinis ryšys, tačiau Lex Aquilia sėkmė negali būti priskirta vien tik pačiam tekstui. Romėnų teisės grožis glūdi tame, kad, atskirdami pretorių ir teisėjų (lot. iudex) funkcijas, romėnai leido pretoriams sukurti įvairius ieškinius, kurie reikšmingai prisidėjo prie Lex Aquilia aiškinimo ir romėnų deliktų teisės formavimosi.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.