Per pastaruosius kelerius metus gerokai išaugo vaikų, kuriems nustatytas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD), skaičius. Vaikai, sergantys ADHD, yra nedėmesingi, neramūs ir impulsyvūs. Jų augimas ir vystymasis vyksta daug sudėtingiau nei tipiškai besivystančių vaikų, jie patiria sunkumų kasdieniame gyvenime šeimoje ir mokykloje. Šie sunkumai pasireiškia ir jų emociniame bei socialiniame gyvenime. Dėl netinkamų ir stiprių reakcijų hiperaktyvūs vaikai dažnai patiria dar ir bendraamžių atstūmimą bei izoliaciją. Kad vaikai su ADHD galėtų sėkmingai funkcionuoti kasdieniame gyvenime, jiems reikalingas suaugusiųjų, visų pirma tėvų ir mokytojų, supratimas, parama ir pagalba. Dera pabrėžti ir tai, kad vaikai su ADHD, be minėtų sunkumų, turi ir daug teigiamų savybių, stiprybių bei gebėjimų. Šiuolaikinis požiūris į ADHD siūlo neurodiversumą kaip galimą alternatyvią paradigmą.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.