Straipsnyje nagrinėjama, kaip kultūrinės hegemonijos išlaikymas ir simbolinis darbininkų klasės nuvertinimas prisideda prie demokratijos krizės Europoje. Remiantis Gramsci ir Bourdieu galima teigti, kad simbolinė atskirtis skatina kultūrinę neapykantą, silpnina pasitikėjimą institucijomis ir skatina populistinius diskursus. Raginama iš naujo įvertinti kultūrą ir švietimą kaip pagrindines demokratinės mediacijos sritis.

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.