Straipsnyje analizuojama, kurios pilietiškumo ugdymo temos Lietuvos švietimo sistemoje yra akcentuojamos, o kurios – ignoruojamos. Remiantis kokybiniais interviu su pilietiškumo ugdymo ekspertais ir Sant (2021) trijų pilietiškumo ugdymo turinio dimensijų – tiesos siekimo, bendruomenės vertybių ir politinės laisvės – modeliu, tiriamas pilietiškumo ugdymo turinio prioritetizavimas. Tyrimo rezultatai atskleidžia pilietiškumo ugdymo dimensijų asimetriją: dominuoja su politiniu-teisiniu raštingumu susijusios temos (pvz., Konstitucija, institucijos, rinkimai) ir bendruomenės vertybių, ypač nacionalinio saugumo ir patriotizmo, akcentavimas, o politinės laisvės dimensija – diskusiniai visuomenės klausimai, politinis dalyvavimas ir gebėjimas nesutarti – išlieka mažiausiai išplėtota. Šie rezultatai rodo, kad pilietiškumo ugdymas Lietuvoje linkęs būti konstruojamas kaip pedagoginė erdvė, orientuota į stabilumą ir sutarimą, pirmenybę teikiant žinių perteikimui ir bendruomenės sutelktumui, o ne politinio subjektiškumo formavimuisi, kuris yra svarbus aktyviam dalyvavimui demokratiniame gyvenime.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.