Prieš Antrąjį pasaulinį karą pati svarbiausia Rytų Prūsijos archeologinė kolekcija Vokietijoje buvo Karaliaučiaus Prussia-Museum, vėliau – Krašto proistorės valdyboje (Landesamt for Vorgeschichte). Per karą kolekcija buvo išsklaidyta ir smarkiai nukentėjo. Daugiau nei 40 metų nežinota, kur ji yra. Šiandien didžioji kolekcijos ir archyvo dalis saugoma Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejuje Berlyne (Museum for Vor- und Frühgeschichte, Staatliche Museen zu Berlin – Preußischer Kulturbesitz) (Reich, 2003; Reich, 2004; Reich, 2005; Reich, Menghin, 2008).
Straipsnyje pateikiami pagrindiniai duomenys apie Prussia kolekcijoje Berlyne saugomus radinius iš šiandieninės Lietuvos teritorijos ir su jais susijusią dokumentaciją. Medžiagos, rastos Klaipėdos krašte, kilmė – Gamtos ir visuomenės mokslų draugijos (Physikalisch-ökonimischen Gesellschaft) ir Prūsijos senovės draugijos (Altertumsgesellschaft Prussia) kasinėjimai. Šiandien Rytų Prūsijos radiniams taikomą chronologinę schemą sukūrė du žymūs šių draugijų nariai, kasinėję Klaipėdos krašte. Otto Tischleris (1834–1891) – labiausiai pripažinta Gamtos ir visuomenės mokslų draugijos asmenybė sukūrė šios schemos pagrindą. Adalbertas Bezzenbergeris, vadovavęs Prūsijos senovės draugijai nuo 1891 iki 1916 m., šią schemą patobulino.
Berlyno Prūsijos kolekcijoje yra archeologinių radinių iš 25-ių Klaipėdos krašto vietovių. Akmens amžiaus radinių, daugiausia akmeninių kirvių, yra iš 17-os vietovių. Romėniškojo laikotarpio radinių yra iš dviejų vietovių, tautų kraustymosi laikotarpio – iš trijų, vikingų laikotarpio – iš dviejų ir viduramžių – taip pat iš dviejų vietovių (1 pav.). Iš 14-os Klaipėdos krašto vietovių Berlyne šiandien saugoma tik po vieną radinį (2 pav.). Iš šešių vietovių yra po du ar tris radinius, o iš keturių vietovių yra nuo keturių iki dešimties radinių. Daug radinių išlikę iš dviejų kapinynų: Ramučių (Ramutten) ir Aukštkiemių (Oberhof), esančių dabartiniame Klaipėdos rajone. Tokia padėtis susiklostė todėl, kad Prussia Museum archeologinė kolekcija buvo išsklaidyta ir labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo.
Į mūsų muziejų patekusi archyvinė dokumentacija, kaip ir radiniai, buvo smarkiai nuniokota. Originali archyvinės medžiagos saugojimo tvarka buvo visiškai sunaikinta. Apie 50 000 lapų buvo užteršti purvu, sugadinti rašalu ir rūgštimis bei pažeisti mechaniškai. Daugelio lapų buvo išlikę tik fragmentai. Nuo 2000 m. archyviniai dokumentai pradėti perrūšiuoti ir perstruktūruoti. Sudaryta 2900 bylų, iš jų 2473 vadinamosios vietovių bylos (Ortsakten), kuriose saugoma dokumentacija apie archeologines vietas. Kitą dalį sudaro vadinamasis piliakalnių archyvas (Burgwallarchiv), 8500 etikečių ir keletas kartotekų, kuriose yra 4600 kortelių. Žymiausia jų yra segių ir radaviečių kartoteka, sudaryta Kurto Voigtmanno, Otto Tischlerio archyvas bei Heinricho Kemke’es ir Kurto Viogtmanno archyvinė medžiaga. Nuotraukų kolekcijoje yra apie 1800 stiklo negatyvų ir nuotraukų.
Sudarytos 63-ų vietų, esančių dabartinėje Lietuvoje, bylos. Dauguma jų, t.y. 57-ios, yra iš vieno-keturių lapų. Keturiose bylose yra nuo penkių iki devynių lapų ir tik dviejose daugiau nei dešimt lapų. Paminėtinos Šernų (Schernen, Kr. Memel) kapinyno byla, kurioje yra devyni lapai ir kasinėjimų dienoraštis, bei Aukštkiemių (Oberhof, Kr. Memel) byla. Pastaroji yra vienintelė išsami byla, šiandien sudaryta iš 11 tomų, kuriuose yra Otto Tishlerio tyrinėtų kapų aprašymai, kapų ir kapinyno planai, radinių sąrašai ir susirašinėjimo medžiaga.
Piliakalnių archyvas (Burgwallarchiv) – tai vadinamoji Guise’o kartoteka (Guise-Zettel). Ją sudaro istorinių vietų eskizai ir aprašymai, miestų, pilių bei piliakalnių planai ir vaizdai. Juos 1826–1828 m. sudarė Prūsijos leitenantas Johannas Michaelis Guise’as (Malliaris, 2003). Berlyno Prussia archyve išlikusios 293 Guise’o kortelės, 38 iš jų susijusios su 27-iomis Lietuvos vietovėmis (4 pav.).
Kita svarbi Prussia archyvo dalis – tai inventoriaus kortelės (radinių etiketės) (11 pav.). Be vietovės ir kapo numerio, ant jų užrašytas inventoriaus numeris, daugeliu atvejų kartu su labai trumpu objekto aprašymu.
Straipsnyje, siekiant sudaryti bendrą vaizdą. kaip atrodo archyvinė dokumentacija ir radiniai, aptarta keturių archeologinių vietų: Vėžaičių (Šilutės r.) (buv. Weszeiten, Kr. Heydekrug), Vilkyčių (Šilutės r.) (buv. Wilkieten, Kr. Memel) ir dviejų didelių kapinynų Ramučių (Klaipėdos r.) (Ramutten, Kr. Memel) bei Aukštkiemių (Klaipėdos r.) (Oberhof, Kr. Memel), medžiaga. Pastarasis pavyzdys yra išskirtinis dėl išlikusios medžiagos – dokumentacijos bei radinių – gausumo ir todėl bus pirmas kapinynas, kurio inventorių galima rekonstruoti. Ateityje bus išleistas visos medžiagos katalogas. Jis taps išsamios analizės pagrindu.