Informacija apie Prusia-Museum (muziejus “Prūsija”) daiktų kopijų atsiradimą Centriniame romėnų-germanų muziejuje Maince kol kas neaptikta. Galima spėti, kad kai kuriuos daiktus iš Rytų Prūsijos iš Fizikų ir ekonomistų draugijos provincijos muziejaus (būsimasis “Prussia” muziejus) jo direktorius Otto Tischleris, aktyviai raginamas kronprinco Frydricho (būsimasis kaizeris Frydrichas III), 1880 m. išvežė į Berlyną, į parodą, skirtą XI visuotiniam Vokietijos antropologijos draugijos susirinkimui. Matyt, Berlyne jie buvo apžiūrėti ir nukopijuoti RGCM darbuotojų.
Pagal šalmo iš Dollkeimo / Kovrovo kopiją galima spręsti apie Rytų Prūsijos radinių patekimą į RGCM: ši kopija apraše pažymėta viena pirmųjų. Kopija ir iki šiol saugoma minėtame muziejuje. Kopijų apraše nurodyta, kad Teodoras Blelis (Theodor Blell) (vyriausiasis muziejaus “Prussia” restauratorius XIX a. antrojoje pusėje) padarė geležinę šalmo kopiją RGCM, ir, galbūt, Maince. Prierašai, papildantys informaciją apie šalmo kopiją, buvo įrašyti nežinoma autoriaus ranka A. Bezzenbergerio katalogo, išėjusio 1897 m., kopijų apraše. Greičiausiai, kuršių ir skalvių regiono daiktai galėjo patekti į meistrų-kopijuotojų iš RGCM rankas dar “Bezzenbergerio eroje”.
RGCM kopijų kataloge man pasisekė surasti 20 daiktų, kilusių iš dabartinės Vakarų Lietuvos (Calotten / Kalotė, Oberhof / Aukštkiemiai, Schernen / Šernai), Lamatos (?) (Weszeiten / Vėžaičiai) ir iš Kaliningrado srities Nemano rajono (Paskalwen / Dubki) ir Tilsit (Bendiklauken).
Reikia pažymėti, kad kopijoms buvo atrinkti labai vertingi daiktai iš buvusio Klaipėdos krašto. Parinkti ne plačiai paplitę dirbiniai, bet ypatingi daiktai, kuo aiškiau parodantys kuršių kultūros, kuri formavosi VI–VIII a. vietinio etnokultūrinio substrato bazėje, specifiką. Prie šios kultūros formavimosi prisidėjo ir kitos etninės grupės (V a.), matyti ir skandinaviška įtaka (VI a.).