Straipsnyje aptariami leksinių konversyvų vartojimo ypatumai. Teigiama, kad be anksčiau nagrinėtų kontekstinių apribojimų, neleidžiančių vieno konversinės poros nario pakeisti kitu tame pačiame kalbiniame kontekste (žr. Maskaliūnienė 2003), yra ir kitų veiksnių, apsunkinančių tokias transformacijas. Surinktų pavyzdžių analizė parodė, kad tokie apribojimai gali būti ne tik kontekstiniai, bet ir semantiniai, sintaksiniai, stilistiniai arba mišrūs. Straipsnyje jie pateikiami kaip bendrosios taisyklės, parodančios, kokiais atvejais vieno konversyvo pakeitimas kitu yra neįmanomas. Taip pat aptariami tie atvejai, kai abu konversinės opozicijos nariai vartojami toje pačioje teksto atkarpoje kartu. Taip pasiekiami konkretūs komunikaciniai tikslai: viena vertus, tarsi praplečiama kalbančiojo (rašančiojo) pateikiama situacija, kita vertus, kartu pavartoti leksiniai konversyvai atlieka stilistines funkcijas – sustiprina ekspresiją arba leidžia išvengti monotonijos.