Šiame darbe, remiantis ilgalaikių stebėjimų ir lyginimo su kitomis kalbomis duomenų analize, buvo tirtas lietuvio vaiko daiktavardžio giminės kategorijos įsisavinimas. Rasta nemažai bendrumų su kitų kalbų faktais, tačiau užfiksuota ir tokių atvejų, kurie būdingi tik lietuvių kalbai. Be aprašomojo pobūdžio analizės, šis darbas remiasi natūraliosios morfologijos pirmųjų įsisavinimo stadijų raidos ypatumais, opozicijų ir žymėtumo teorinėmis koncepcijomis. Analizuota medžiaga patvirtino daugumą teorinių teiginių. Moteriškosios giminės daiktavardžių galūnės vartojamos taisyklingai nuo tiriamojo laikotarpio pradžios, tuo tarpu vyriškosios giminės galūnės įsisavinamos vėliau. Formalusis giminės žymėjimas įsisavintas iki maždaug dvejų metų, bet pasitaiko atvejų, kai moteriškosios giminės galūnės pavartojamas su vyriškosios giminės daiktavardžiais. Tiriamoji medžiaga rodo, kad, įsisavindama giminės kategoriją, Rūta dažniau rėmėsi formaliais kriterijais. Tarp mergaitės ir mamos kalbos yra labai glaudus ryšys. Rūta anksčiausiai įsisavina tuos mamos kalbos elementus, kurie yra dažniausi, paprasti ir aiškūs. Tokius suaugusiųjų kalbos elementus pirmiausiai įsimena ir kitų tautų vaikai, įsisavindami savo gimtąją kalbą.