Straipsnyje nagrinėjamos negausios dalyvinės konstrukcijos, kurių dauguma buvo vartojamos tik ankstyvesniuose vokiečių k. vystymosi etapuose (priežasties aplinkybė, veiksnys). Tačiau to meto prozoje pasitaiko atskirų dalyvinių konstrukcijų (laiko aplinkybių), kurios išsirutuliojo ir yra analogiškos dabartinės vokiečių kalbos konstrukcijoms. Galima, atrodo, teigti, jog XV a. prozoje aptinkamos jų formavimosi užuomazgos.