Straipsnis parašytas atsiliepiant į profesoriaus H. G. Widdowsono paskatą prisidėti plėtojant kvalifikuotą poezijos analizę, tęsiant jo pasiūlytą metodiką pereinamajai poezijos interpretacijos stadijai. Apžvelgus profesoriaus Widdowsono poezijos prigimties ir sandaros sampratą ir jo pateiktas sąvokas, nurodomi principai, kurie turi būti integruoti į kvalifikuotą analizę. Iš esmės atmetami tik profesoriaus Widdowsono rekomenduoti eksperimentiniai pratimai su tekstais kaip kliūtis originalo teksto įsiminimui ir citatų bei aliuzijų atpažinimui. Kvalifikuotai poezijos analizei siūlomas funkcinis semantinis metodas, pagrįstas kalbėjimo funkcijų teorija. Studentui teorija susiaurinama: tereikia atpažinti metareferentinę ir emotyvinę funkcijas. Šių funkcijų identifikavimas poezijoje sukonkretina analizę, atskleidžia pirminių reikšmių ir emotyvinių akcentų santykį. Nors šis metodas yra ir priemonė autoriaus emocinei-intelektualinei būsenai kūrybos metu nustatyti, studentui pakanka suprasti skirtingų funkcijų turinį ir tikslingumą ir jų indėli į eilėraščio implikacines reikšmes bei prasmę.