Paskutiniu metu spaudoje pasirodė darbų, kuriuose nagrinėjamas nacionalinės bibliografijos objektas, įrodinėjama, kad respublikinių knygų rūmų metraščiai yra nacionalinės einamosios bibliografijos leidiniai. Šiame straipsnyje atskleidžiamas valstybinės nacionalinės bibliografijų santykis. Kadangi valstybinė bibliografija apima tik respublikos teritorijoje išleidžiamą spaudos produkciją, tai bibliografiškai nėra apskaitoma ir registruojama visa su nacionaline respublika susijusi spauda, išleista už jos ribų. Tai – nacionalinių autorių kūrinių vertimai į TSRS tautų kalbas; vietinių autorių darbų publikacijos kitų TSRS tautų spaudoje; kūriniai, savo tematika susiję su atitinkama respublika. Pastaraisiais metais eilės respublikų knygų rūmai, bendradarbiaudami su respublikinėmis bibliotekomis, pradėjo leisti specialius metraščius tai medžiagai registruoti (“Baltarusijos TSR Tarybų Sąjungos spaudoje”, “Ukrainos TSR Tarybų Sąjungos respublikų leidiniuose”, “Turkmėnijos TSR Tarybų Sąjungos spaudoje”, “Tarybinė estonika”, “Latvijos TSR Tarybų Sąjungos spaudoje”). Iki šiol nėra aiškiai nustatyta, kuriai bibliografijos sričiai (nacionalinės, valstybinės, kraštotyros) jie priklauso.
Straipsnyje siekiama išryškinti šios bibliografijos uždavinius, medžiagos rinkimo organizaciją, atskleisti literatūros registravimo metodines savybes. Detaliau nagrinėjamas Lietuvos TSR Knygų Rūmų bei LTSR Valstybinės respublikinės bibliotekos darbas, ruošiant ir leidžiant “Tarybinės lituanikos metraštį”. Jame šiuo metu registruojami Lietuvos TSR autorių kūriniai ne tik TSRS, bet ir užsienio socialistinių šalių tautų kalbomis, taip pat šių tautų spaudoje pasirodę darbai apie Lietuvą. Tokio metraščio pastovus leidimas yra vertingas priedas prie valstybinės bibliografijos organų sistemos.
Straipsnyje taip pat nušviečiamas retrospektyvinės ir einamosios nacionalinės bibliografijos objektas, nagrinėjamos ir kritiškai vertinamos kai kurių autorių (P. N. Berkovo, I. V. Gudovščikovos, A. Ulpio ir kt.) pažiūros šiuo klausimu. Kai kurie autoriai (I. V. Gudovščikova) pripažįsta, kad retrospektyvinė nacionalinė bibliografija turi būti ruošiama, atsižvelgiant į konkrečios tautos vystymosi istorines sąlygas, t. y. gali būti sudaroma, atsižvelgiant į teritorinį, kalbinį, teminį ir kitus kriterijus. Tuo tarpu einamosios nacionalinės bibliografijos turinį jie supranta žymiai siauriau – sutapatina valstybinę bibliografiją su nacionaline bibliografija.
Straipsnyje įrodinėjama, kad ne tik retrospektyvinė, bet ir einamoji nacionalinė bibliografija turi būti sudaroma, atsižvelgiant į konkrečias nacionalinės kultūros vystymosi sąlygas. Tam vien teritorinio kriterijaus nepakanka. Tarybinės lituanikos medžiaga yra nuolat stiprėjančio, proletariniu internacionalizmu ir tautų draugyste paremto kūrybinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos TSR ir broliškųjų respublikų bei užsienio socializmo šalių dokumentinis įrodymas. Dėl to yra visiškai pakankamas pagrindas tarybinės lituanikos metraštį skirti prie einamosios nacionalinės bibliografijos ir laikyti lituanikos bibliografiją sudėtine nacionalinės bibliografijos dalimi.