Straipsnyje nagrinėjami įvairialypių kalbinių, kompozicinių, žanrinių ir kitų konvencijų pažeidimai bei jų vaidmuo teksto struktūroje. Romane Parižačji konvencijų pažeidimams būdingas dviejų pakopų judesys: 1) konvencijų pažeidimai daugina nekonvencinio pertekliaus formas ir kartu didina teksto entropiją; 2) konvencijų pažeidimus lydi kalbinių priemonių refleksija, metakalba. Pasakojimo struktūroje metakalba dubliuojama įtraukiant hierarchiškai aukštesnį (biblinį) tekstą. Biblinis tekstas paskutinės vakarienės travestiniu pavidalu įsiveržia į pasakojimą ir nutraukia entropijos veiksmą. Šitaip nekonvencionalių elementų entropinė energija įgauna tarp(meta)kalbinio (tarp(meta)tekstinio) žaidimo pobūdį, įgalinantį kiekvieno romano elemento reikšmingumo prezumpciją.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.