Sprawy przestępców schwytanych na gorącym uczynku w grodzie brańskim na przełomie XVI–XVII wieku. Przyczynek do dziejów represji karnej w I Rzeczypospolitej
Articles
Łukasz Gołaszewski
-
Published 2017-12-01
https://doi.org/10.15388/VOS.2017.18
PDF

Keywords

-

Abstract

Straipsnis skirtas nusikaltimo vietoje sugautų nusikaltėlių teismo procesams, vykusiems Palenkės Bransko pilies teisme XVI–XVII a. sandūroje, analizuoti. Dauguma nusikaltusiųjų – šlėktos, kurie buvo nubausti mirties bausme (taip pat ir negarbinga – pakariant) už vagystę. Gana dažnai sugautieji prisipažindavo padarę veikas, kuriomis buvo apkaltinti, tačiau bausmės tai nesušvelnindavo, netgi priešingai – nuosprendžiuose pabrėžiama, kad nėra geresnio įrodymo už tokį prisipažinimą. Turint galvoje Palenkės vaivadijos Bielsko žemės, besiribojusios su Trakų vaivadija, geografinę padėtį, tarp nusikaltėlių atsirasdavo asmenų, padariusių nusikaltimus Lietuvoje: tiek netoli sienos su Karūna (Zabludove), tiek Vilniuje. Jie nebuvo siunčiami į Lietuvos pilių teismus, o šito siekusio nusikaltėlio apeliaciją Karūnos Tribunolas atmetė. Būtina pabrėžti, kad paskirtos bausmės neatitinka tų, kurios žinomos iš Karūnos statutų ir konstitucijų arba nurodytos juristų darbuose apie Karūnos teisę. Mirties bausmę už tyčinę žmogžudystę numatė Trečiasis Lietuvos Statutas. Tačiau negalima tvirtinti, kad susidūrėme su Lietuvos teisės praktikos įtakos Bransko teismo priimtam nuosprendžiui atveju.

PDF
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

Downloads

Download data is not yet available.

Most read articles by the same author(s)