Causae iniuriatorum (sprawy ukrzywdzonych) przed komisjami skarbowo-wojskowymi w Koronie i w Wielkim Księstwie Litewskim w drugiej połowie XVII wieku
Articles
Jan Jerzy Sowa
-
Published 2017-12-01
https://doi.org/10.15388/VOS.2017.19
PDF

Keywords

-

Abstract

Straipsnyje tiriama vadinamųjų causae iniuriatorum (nukentėjusiųjų bylų) proceso ir sprendimų Iždo ir Karo komisijose (dažnai, ypač nuo XVII a. vidurio, posėdžiavusiose drauge su Iždo Tribunolu, tai atvedė į dalinį tų institucijų susijungimą) praktika, telkiantis į Karūnos arba Lietuvos kariuomenių karininkų ir kareivių tų valstybių gyventojams padarytą žalą. Šių komisijų nagrinėtos bylos iki šiol nebuvo specialių tyrimų objektas.
Pirmučiausias ir svarbiausias Iždo ir Karo komisijų (vadintų ir algų kariuomenei komisijomis) tikslas buvo atsiskaityti su kariuomene. Jų funkcionavimo teisinis pagrindas buvo Seimo konstitucijos. Nuo XVII a. vidurio šių komisijų vaidmuo, ypač nukentėjusių nuo kariuomenės asmenų požiūriu, ėmė didėti. Patyrusieji nuostolių ir žalą pretenzijas pateikdavo toms komisijoms, o šios, pripažinusios nukentėjusiojo pretenzijas teisėtomis, galėjo areštuoti apskųsto kareivio algą ir neleisti jos išmokėti, iki tos pretenzijos bus patenkintos. Didelę reikšmę sėkmingai komisijų veiklai turėjo jų funkcionavimo organizavimo būdas.
Tiesioginiai šios komisijos veiklos šaltiniai, taip pat seimelių laudose ir instrukcijose užfiksuota viešoji nuomonė rodo, kad, nepaisant tam tikrų trūkumų, šlėkta iždo institutą laikė vienu iš efektyviausių būdų išieškoti kompensaciją iš jų turtą suniokojusių kareivių. Buvo suvokta, kad kariškius labiau veikė ne griežtų ir „neatidėliotinų“ bausmių, kurias etmonas teoriškai galėjo priteisti, grėsmė, bet pavojus negauti ilgai lauktos ir sunkiai iš rinkikų bei seimelių komisarų išgaunamos algos.

PDF
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

Downloads

Download data is not yet available.