AR EGZISTUOJA FENOMENOLOGINĖS FILOSOFIJOS TRADICIJA LIETUVOJE?
Lietuvos filosofijos tapatybės problema
Dalius Jonkus
Published 2010-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2010.0.1351
PDF

Abstract

Fenomenologinės filosofijos recepcija Lietuvoje visų pirma galėtų būti siejama su Vosyliaus Sezemano bandymu inkorporuoti Husserlio fenomenologiją į savąją gnoseologijos sistemą. Tačiau tolesnė fenomenologinės filosofijos sklaida Lietuvoje sietina su Heideggerio, o ne su Husserlio filosofijos įtaka. Lietuvoje panašiai kaip ir kitose Europos šalyse fenomenologija buvo suprasta kaip bandymas sukurti grynosios sąmonės doktriną, kuri kaip „griežtas mokslas“ galėtų pagrįsti kitas mokslines disciplinas. Atsisakant moksliškumo fenomenologinė filosofija buvo transformuojama į antropologinę, egzistencinę ir hermeneutinę filosofiją. Antanas Maceina ir Juozas Girnius egzistencinę filosofiją jungė su teistiškai orientuota religijos filosofija. Arvydas Šliogeris, Arūnas Sverdiolas ir Tomas Sodeika interpretuoja fenomenologiją per Heideggerio „egzistencinio mąstymo“ prizmę. Straipsnio tikslas – parodyti, jog fenomenologinės filosofijos interpretacijų įvairovė ne paneigia, bet patvirtina fenomenologinės filosofijos tradicijos egzistavimą
Lietuvoje.
Pagrindiniai žodžiai: fenomenologija, tradicija, egzistencinis mąstymas, Husserlis, Heideggeris.

On the Issue of Phenomenological Tradition in Lithuania
Dalius Jonkus

Summary
The reception of phenomenology in Lithuania first and foremost could be associated with an attempt by Vosylius Sezemanas to incorporate Husserlian phenomenology within his own gnoseological system. However, the subsequent development of phenomenological philosophy is related to the influence of Heideggerian rather than Husserlian philosophy. In Lithuania, like in other European countries, phenomenology was understood as an attempt to create a doctrine of pure consciousness which, as a “rigorous science”, could ground other scientific disciplines. Simultaneously with the rejection of scientific pretensions, phenomenology was transformed into anthropological, existential, and hermeneutical philosophy. Antanas Maceina and Juozas Girnius associated existential philosophy with the philosophy of religion. Arvydas Šliogeris, Arūnas Sverdiolas and Tomas Sodeika have all interpreted phenomenology in terms of Heidegger’s “existential thinking”. The latter three thinkers have a tendency of romantic nostalgia for “Reality”. Each of them understand Reality in different terms – as sensual particular objects, as nature opposed to and outside of culture, and as an inexpressible secret discovered beyond textual narratives respectively, yet, despite these differences, they are united in their attempts to discover this uncorrupted reality as an ultimate existential basis. The goal of the article is to show that the diversity of interpretations in phenomenological philosophy does not deny but, on the contrary, confirms the existence of the tradition of phenomenological philosophy in Lithuania.
Keywords: phenomenology, tradition, existential thinking, Husserl, Heidegger.

PDF

Please read the Copyright Notice in Journal Policy