Viena pagrindinių kino ir literatūros sąveikos analizės problemų yra paieška tokio abiejų tekstų lygmens, kuriame gretinimas būtų korektiškas. Todėl dažnai yra pasirenkami kino kūriniai, turintys aiškių nuorodų į tam tikro literatūros kūrinio visumą, – ekranizacijos, o dažniausiai nagrinėjamas lygmuo – pasakojimas. Lyginimas iškyla „natūraliai“, kultūriškai sąlygoto bifurkacinio, laikančio dėmesio fokuse kartu ir literatūros ir kino tekstus, skaitymo-žiūrėjimo dėka.
Šiame straipsnyje pateikiama Kurosawos Idioto (Hakichi) diegetinio lygmens analizė, kuri parodo, kad pagrindinis filmo personažas Myškinas-Kameda yra metadiegetinis (Gerardo Genette’o terminais) Dostojevskio romano personažas, virtęs intradiegetiniu filmo struktūroje. Šio personažo sisteminė funkcija – būti viena iš Mirties manifestacijų. Šis ir kiti personažai, manifestuojantys Mirtį skirtinguose teksto ir intertekstinių saitų lygmenyse, – Nastasja Filipovna- Taeko ir Rogožinas-Akama – besiplėtojant kino pasakojimui intradiegetiškai išnyksta, sukurdami parabolę apie mirtį.