Pristatoma Carlo Gustavo Jungo kūryba ir jo straipsnis „Šiuolaikinio žmogaus sielos problema“. Straipsnyje teigiama, kad C. G. Jungui yra būdinga erudicija, platus interesų laukas, skvarbi analizė, gyvas stilius. Jo kūrybos leitmotyvu laikoma kolektyvinės pasąmonės problema. Pradėjęs dirbti savarankiškai, C. G. Jungas mokslinių eksperimentų objektu pasirinko save. Straipsnyje kalbama apie šiuolaikinį žmogų, apie XX amžiaus pradžios individą, apie tą kasdien ir visur sutinkamą subjektą. Daroma išvada, kad analitinės psichologijos metodologinis instrumentarijus C. G. Jungo darbus pakylėjo į universalaus apibendrinimo lygmenį.
