Straipsnyje apžvelgti kai kurie latgalių ir sėlių dirbinių chronologijos klausimai, nes iki šiol nemažai įvairių dirbinių formų Latvijos archeologinėje literatūroje yra datuojamos VIII a. Taip yra datuoti Kivtų kapinyno I fazės, Kalniešų II kapinyno kapai, nors akivaizdu, kad dalis Kalniešų II kapinyno kapų yra ankstesni nei Kivtų I fazės kapai. Kita problema yra ta, kad Lietuvos archeologai daug viduriniojo geležies amžiaus dirbinių datuoja kiek ankstesniu laikotarpiu nei latvių archeologai. Todėl autorius, išanalizavęs viduriniojo geležies amžiaus latgalių ir sėlių kapinynų dirbinių formas, priėjo išvadą, kad dalis dirbinių datuotini kiek ankstesniu laikotarpiu, nei yra tradiciškai priimta – VII–VIII a. Tikslinant dirbinių chronologiją, latgalių kapinynų raidoje išskirtina ankstesnė – VII a. datuojama fazė. Ši, šiek tiek ankstyvesnė chronologija sutampa su Lietuvos archeologijos duomenimis.
Kartografuodamas chronologiškai ankstyvų dirbinių radimvietes, autorius priėjo išvadą, kad ankstyvų latgalių plokštinių kapinynų ir šioje teritorijoje ankstesniu periodu datuojamų pilkapių, apjuostų akmenų vainikais ir su kolektyviniais kapais, paplitimo arealai sutampa. Tai leidžia manyti buvus etninį ryšį. Šią galimybę patvirtina tokie dirbiniai, kaip apyrankės storėjančiais daugiakampiais galais, juostinės apyrankės kiek paplatintais galais, geležiniai ramentiniai smeigtukai, trikampio formos pakabučiai, kurie buvo rasti tiek pilkapių, tiek latgalių plokštinių kapinynų kapų kompleksuose ir susieja ankstyvesnių pilkapių palaidojimus su plokštiniais latgalių kapinynais. Tai dar kartą įrodo pilkapių kultūros, kaip vieno iš komponentų, buvimą latgalių etnogenezėje.