Dėl lietuvių priesaginių hidronimų kirčiavimo variantų

Abstract

Straipsnyje aptariami Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyne (1963) ir A. Vanago veikaluose Lietuvos TSR hidronimų daryba (1970), Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas (1981) fiksuoti šakninio (1 akcentinė paradigma) ir kilnojamojo (3^a ar 3^b akcentinė paradigma) kirčiavimo variantus turintys hidronimai. Analizuojamos 18-iolikos vandenvardžių su priesagomis -ainys/-ainis, -elis/-elys, -enys/-enis, -ija, -ikė/-ikis/-ikys, -inis/-inys, -mena, -ula/-ulė (ir -ala/-alas), -ulis/-ulys, -(i)uva, -uvis/-uvys, -užis/-užys galimos dvejopo kirčiavimo priežastys: senovinio kirčiavimo reliktai, akcentinės pamatinių žodžių savybės, tarminis kirčiavimas, kitų priesaginių vedinių kirčiavimo analogija ir kt