Straipsnyje aptariama lietuvių ir latvių kalbų „kompleksinio pasyvo“ kilmė. Šiuo terminu yra apibūdinamas neveikiamosios rūšies tipas, kur nuo pagrindinio predikatinio veiksmažodžio priklausomos bendraties objektas tampa sakinio subjektu vietoj beasmenės neveikiamosios rūšies konstrukcijos, išlaikančios objekto galininką su bendratimi, pvz.: lie. Namai pradėti statyti (šalia Namus pradėta statyti), la. Māja iesākta celt (šalia Māju iesākts celt). Nors kompleksinis pasyvas pasitaiko ir kai kuriose kitose kalbose, baltų kalbose jis ypač dažnas. Jo dažnumas greičiausiai yra susijęs su objekto nominatyvu, būdingu baltų kalboms. Galimas dalykas, kad ši konstrukcija yra susijusi ne tik su bendraties vardininko objektu, bet ir su rugiai sėta tipo konstrukcijomis, apie kurias yra rašęs Vytautas Ambrazas. Jo nuomone, konstrukcijose su nederinamuoju bevardės giminės dalyviu (rugiai sėta) pakito vardažodžio sintaksinė funkcija: nykstant bevardės giminės daiktavardžiams tokius sakinius pradėta interpretuoti kaip beasmenius, vardažodis juose įgijo objekto funkciją. Jeigu ši interpretacija yra teisinga, tai galima manyti, kad, kai į konstrukciją su priklausoma bendratimi (rugiai pradėta sėti) buvo įsivestas derinimas, iš jos galėjo susiformuoti du variantai: rugiai pradėti sėti arba rugius pradėta sėti. Tokiai šių konstrukcijų raidos interpretacijai neprieštarauja ir Timberlake’o teorija apie objekto vardininko atsiradimą dėl finų kalbų įtakos. Nepaisant to, kurią teoriją laikysime teisinga, atrodo, kad minėtas neveikiamosios rūšies konstrukcijų tipas yra netiesioginis objekto nominatyvo atspindys; šis konstrukcijos tipas vartojamas net ir ten, kur objekto nominatyvas nebuvo išlaikytas (pvz., latvių kalbos konstrukcija Rudzi iesākti sēt šalia Rudzus iesākts sēt liudija apie ankstesnį reliktiniu pavidalu išlikusio tipo Rudzi iesākts sēt buvimą).
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.