Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje aptariama la. vaîgs ‘skruostas; arch. veidas’ kilmė. Šis žodis išsirutuliojo iš *vaid-g-s < *vaid-g-a-s, kur *vaid- (plg. s. lie. vaĩdas ‘paveikslas; ženklas’) ir yra susijęs su ide. *weid- ‘erblicken’. Antrojoje dalyje aptariama lie. áušti / la. aũksts ‘šaltas’ ir jų ryšys su lie. vėsùs / la. vēss. Perkėlus lie. áušti / la. aũksts ir lie. vėsùs / la. vēss į ide. lygmenį, gaunama atitinkamai *h2ewh1-s- ir *h2weh1-s-, taigi vad. „Schwebeablauto” atvejis. Tačiau kadangi kitose ide. kalbose trūksta gerų lie. áušti ir la. aũksts atitikmenų, turime pripažinti, kad *h2ewh1-s- > *āus- > áuš- (plg. *ausra > aušrà) iš tikrųjų yra baltų kalbų naujadaras, o rekonstruktu *h2ewh1-s- galima naudotis tiktai “didaktiniais” tikslais.
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.