Lietuvos TSR teritorijoje nuo senų laikų gyvena tam tikras skaičius rusų, kurių protėviai dėl įvairių priežasčių atsikėlė į Lietuvą iš kaimyninių Rusijos sričių ivairiais laikais. Atsižvelgiant į rusų persikėlimo i Lietuvą aplinkybes, galima išskirti tris pagrindinius šio proceso laikotarpius: 1) nuo seniausių laikų iki 1667 metų bažnytinės pravoslavų reformos; 2) nuo 1667 metų iki Lietuvos prijungimo prie Rusijos 1795 metais; 3) nuo 1795 metų iki I pasaulinio karo pradžios. Daugiausia rusų atsikėlė i Lietuvą po 1667 metų bažnytinės reformos, bėgdami nuo bažnyčios ir valdžios organų persekiojimų.
Šiuo metu rusai-senbuviai gyvena įvairiuose Lietuvos TSR rajonuose; vienur jų užtinkama daugiau, kitur mažiau. Pagal kaimo vietovėse gyvenančių rusų skaičių respublikos teritorija skirstoma į tris zonas: 1) šiaurės-vakarų zona (Žemaitija); 2) pietryčių zona (buvęs lenkų okupuotas Vilniaus kraštas); 3) vidurio zona (teritorija tarp šiaurės-vakarų ir pietryčių zonų). Daugiausia rusų (kaimo gyventojų) gyvena vidurio zonoje (Zarasų, Rokiškio, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių ir kt. rajonai). Skaičiuojant nuošimčiais nuo bendro kaimo vietovės gyventojų skaičiaus, daugiausia rusų yra pietryčių zonoje (Vilniaus, Švenčionių, Nemenčinės, Ignalinos, Trakų ir kt. rajonai). Rusų gyvenvietės rečiau užtinkamos šiaurės-vakarų zonoje (Užvenčio, Radviliškio, Šilutės ir kt. rajonai).
Pastaruoju metu intensyviai nagrinėjamos Lietuvos rusų-senbuvių šnektos. Palyginus atskirų rajonų (Jonavos, Kauno, Ukmergės) rusų šnektas su Rusijos teritorijoje gyvenančių rusų tarmėmis bei šnektomis, paaiškėjo, kad šios šnektos artimiausios Pskovo srities tarmėms. Tai leidžia manyti, kad minėtuose rajonuose gyvenančių rusų protėviai į Lietuvą atsikėlė daugiausia iš Pskovo srities.
Lietuvos rusų senbuvių šnektose randama nemaža lietuvių, lenkų, baltarusių kalbų elementų. Šių kalbų įtaka minėtoms šnektoms pasireiškė daugiausia leksikos srityje.
Tarybų valdžios metais Lietuvos rusų šnektoms didelę itaką daro literatūrinė rusų kalba. Jai veikiant, šnektose pastebimai nyksta atskiros dialektinės ypatybės, ypač leksikos ir morfologijos srityje.