Straipsnyje analizuojama kalba senovės raštijos rankraščių (XVI amž. pabaigos – XVII amž. pirmosios pusės), parašytų įvairioje teritorijoje: “Diariuš” – Breste, “Perestoroga” – Lvove. Šių rankraščių kalba atspindi dialektines ypatybes tos teritorijos, kur buvo parašytas paminklas ir kur gyveno autorius. Pateikti fonetiniai bruožai vokalizmo ir konsonantizmo srityje, taip pat morfologiniai duomenys rodo vieningą ukrainiečių-baltarusių kalbą, kuria buvo parašyti studijuojamieji paminklai.