Straipsnis yra skirtas vieno iš vokiečių kalbos sudurtinių daiktavardžių tipų sudarymo ir vartojimo nagrinėjimui.
Pagal savo struktūrą “verdeutlichende Zusammensetzungen” sudaro ypatingą determinatyvinių sudurtinių daiktavardžių tipą. Pirmuoju jų komponentu būna izoliuotas germaniškos kilmės žodis arba skolinys, pvz.: ûr žodyje Auerochse; lot. laurus žodyje Lorbeer. Antruoju komponentu gali būti pirmojo sinonimas arba aukštesnę rūšį pažymintis žodis, pvz.: Kraut, Baum, Tier.
Dabartinės vokiečių kalbos požiūriu šito tipo sudurtiniai žodžiai skirstomi į dvi grupes.
Į pirmą grupę įeina “verdeutlichende Zusammensetzungen”, neturintieji sinonimų ir motyvuoti savo antruoju komponentu, pvz.: Lindwurm, Auerochse, Preißelbeere.
Antrąją grupę sudaro “verdeutlichende Zusammensetzungen”, turintieji sinonimą – šaknini žodį, pvz.: Lindenbaum – Linde.
Sinoniminių sudurtinių ir šakninių žodžių vartojimas pastebimas poezijoje ir gali būti paaiškinamas metrikos reikalavimais.
Sudarant sudurtinius žodžius su kitais žodžiais, vartojamas šakninis žodis, pvz.: Tanne – Tannenbaum, bet Tannenzweig, Tannenduft.