„MES NORIME NAMO Į REICHĄ.“ SUDETŲ IR KLAIPĖDOS KRAŠTO VOKIEČIŲ PROBLEMATIKOS ANALOGIJOS LIETUVOS IR ČEKOSLOVAKIJOS POLITIKOS AŠYJE XX AMŽIAUS TREČIAME–KETVIRTAME DEŠIMTMEČIUOSE
ARTICLES AND REPORTS
Dalia Bukelevičiūtė
Docentė, humanitarinių mokslų daktarė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedra
Ingrida Jakubavičienė
Humanitarinių mokslų daktarė Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune projektų koordinatorė
Published 2014-01-01
https://doi.org/10.15388/LIS.2014.0.4854
PDF

How to Cite

Bukelevičiūtė D. and Jakubavičienė I. (2014) “„MES NORIME NAMO Į REICHĄ.“ SUDETŲ IR KLAIPĖDOS KRAŠTO VOKIEČIŲ PROBLEMATIKOS ANALOGIJOS LIETUVOS IR ČEKOSLOVAKIJOS POLITIKOS AŠYJE XX AMŽIAUS TREČIAME–KETVIRTAME DEŠIMTMEČIUOSE”, Lietuvos istorijos studijos, 330, pp. 176-200. doi: 10.15388/LIS.2014.0.4854.

Abstract

Kai po Pirmojo pasaulinio karo žlugo Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Rusijos imperijos, naujai susikūrusiose Europos valstybėse vokiečiai tapo mažuma. Gana didele tautine mažuma vokiečiai tapo Čekoslovakijoje, ypač Čekoslovakijos ir Vokietijos pasienyje, Sudetų krašte, kur gyveno 3 mln. vokiečių, sudarę 23 proc. visų Čekoslovakijos gyventojų. Lietuvoje, be Klaipėdos krašto, 1923 m. gyveno
29 200 vokiečių, kurie sudarė 1,4 proc. visų Lietuvos gyventojų. Prie Lietuvos prijungtame Klaipėdos krašte, 1925 m. surašymo duomenimis, gyveno 64 158 vokiečiai, kurie sudarė 45,2 proc. visų krašto gyventojų, taip pat Klaipėdos krašte gyveno 34 337 vadinamieji „klaipėdiškiai“, kurie sudarė 24,2 proc. krašto gyventojų.

PDF
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

Please read the Copyright Notice in Journal Policy