DAIKTAI (NE) ŠALIKELĖJE. ANATOLIJAUS KIMO PROZOS KONTEKSTAS
Katarzyna Jastrzębska
Santrauka
Straipsnio autorė teigia, jog „abejingumas“ daiktui Anatolijaus Kimo kūryboje nėra būtina taisyklė, kaip teigia literatūros kritikai. Straipsnyje analizuojamos šio rašytojo apysakos, pasitelkus rytų (kinų) ezoterines tradicijas. Straipsnio autorė daro išvadą, kad Kimo kūryboje pasaulis vaizduojamas kaip vientisas ir beribis, kuriame visa kas kinta ir persikūnija. Žmogaus poreikiai ir norai jame susiję su daiktų savybėmis, o ne funkcijomis. Daiktas išauga iš savo „daiktiškumo“ ir gyvena, veikia dvasinėje erdvėje. Kimo herojai suteikia daiktams „dvasinę naudą“, „pakeičia“ juos ir, tuo pačiu, patys išeina už savo fizinės egzistencijos ribų.