Anne Enright romanas „Užžėlęs kelias“ (2015) apima Madiganų šeimos istorijos keturiasdešimt metų. Matriarchė Rosaleen Kalėdoms sukviečia savo vaikus į namus, pranešdama, kad parduoda šeimos būstą. Straipsnyje nagrinėjami trys romano motinystės vaizdiniai Airijos istoriniame ir kultūriniame kontekste, siekiant parodyti, kaip socialinė airių motinystės konstrukcija formuoja skirtingų kartų moterų mąstymą apie motinystę ir tapatumą. Remiantis literatūros kritika ir kultūros sociologija, atskleidžiama, kaip Enright romane literatūrinis ir kultūrinis paveldas veikia motinas. Airiškas motinystės konstruktas yra specifinis, susijęs su pokolonijiniu tautos kūrimo projektu ‒ itin katalikišku, konservatyviu ir priešišku modernybei. Romane „Užžėlęs kelias“ ne tik idealizuojama airių motina, kaip šeimos, o kartu ir visuomenės išlikimo figūra, bet ir plėtojama idėja, kad motina yra airių tautos įsikūnijimas, reprezentuojantis visa, ką šis idealas reiškia imigrantų „židinio“ ir „namų“ sampratoms. Airių kultūroje motinos balsas nutildytas, todėl straipsnyje atskleidžiama, kaip Enright sustiprina airių motinos balsą ir jo niuansus.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.