Straipsnyje nagrinėjami tipologiniai „autorius ir skaitytojas“ santykiai jų raidos periodu nuo klasicizmo iki romantizmo, apibūdinami autorinės intencijos skaitytojo atžvilgiu įvairūs variantai skaitytojo suvokimo požiūriu.
Autorinė sąmonė tyrinėjama kaip „monologinė“ ir „polifoninė“. Nustatoma, kad pirmu atveju autorius principingai atsisako dialogo su skaitytoju, reikalaudamas visiškai autoriumi pasitikėti ir atsisakyti teisės svarstyti jo autoritetą. Antru atveju autorius pripažįsta ir savo, ir skaitytojo etinės ir estetinės patirties lygybę, ir todėl pradeda dialogą su juo kaip su lygiu, girdėdamas „įvairių skaitytojų grupių balsus“ ir reaguodamas į juos savo tekste.