Tyrimo objektas yra Lenkijos Renesanso laikotarpio religinės polemikos tekstų kalba. Šie tekstai yra retorinio pobūdžio. Juose pateikiama daug argumentų, kuriais bandoma įtikinti kitus, kad egzistuoja viena tiesa. Straipsnyje nagrinėjami šių argumentų lingvistiniai rodikliai. Paaiškėja, kad jie atlieka įtikinimo metodo funkciją ir, svarbiausia, sukuria kontrastą tarp idealizuoto krikščionio vaizdinio ir išpažįstančių kitas religines doktrinas. Kontrastas sukuriamas nepagarbiai vaizduojant priešininką, neigiant jo atstovaujamas vertybes, rodant jo menkumą moralės, mąstymo, bendruomeniškumo, kultūros ir kitais aspektais. Tam buvo naudojami tinkamai parinkti lingvistiniai rodikliai.
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
