Turkijos visuomenei yra mažai žinomi Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje gyvenantys totoriai. Tačiau Turkijos turkologai turėtų nagrinėti ir analizuoti Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos totorių arabiškais rašmenimis parašytus religinius tekstus, jų papročius ir tradicijas.
Straipsnyje autorius nagrinėja folklorą. Šio mokslinio darbo dėmesio centre yra Lietuvos totorių tradicinė gyvensena ir kultūra, kuri analizuojama lyginant Lietuvos totorių ir Anatolijos turkų gimimo tradicijas. Lietuvos totoriai yra XIV a. iš Krymo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvykusių totorių palikuonys. Todėl yra naudinga palyginti totorių grupių, kartu gyvenusių Aukso ordoje, gimimo tradicijas. Ši lyginamoji analizė apsiriboja Krymo totorių tyrimu.
Rengiant straipsnį teko remtis negausiais duomenimis, pateiktais lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. Pažymėtina, kad istoriografijoje rasta informacija yra panašaus pobūdžio. Pagrindinė medžiaga, leidusi atlikti Lietuvos totorių ir Turkijos turkų gimimo tradicijų lyginamąja analizę, yra Stanislovo Kričinskio veikalas „Tatarzi litewscy. Próba monografii historyzczno-etnograficznej“, išleistas 1938 m. Varšuvoje. Be šios knygos, Lietuvos ir Lenkijos totorių tradicinė gyvensena minima dar dviejų mokslininkų, Jakovo Grišino ir Mareko M. Dziekano, darbuose.
Mus pasiekusi negausi informacija leidžia suprasti, kad Lietuvos totorių ir Anatolijos turkų vaiko gimimo tradicijos daugiausia yra panašios. Šiame straipsnyje, kurio rezultatus riboja šaltinių stoka, parodyta tik dalis šių panašumų. Lietuvos totoriai ir Anatolijos turkai išpažįsta tą pačią religiją ir turi bendras šaknis, todėl jų tradicijų panašumai yra savaime suprantami. Skirtumus galima būtų paaiškinti istorija, geografine aplinka, politine įtaka, santykiais su gretimomis visuomenėmis ir tradicijos galia. Lietuvos totorių, šimtmečius gyvenusių krikščionių apsuptyje, tradicijų kismas ir diferenciacija yra natūralus reiškinys. Vienas iškalbingiausių pavyzdžių – Lietuvos totoriai (beje, kaip Krymo, Kazanės ir Dobrudžos musulmonų turkų bendruomenės) nėra tokie preciziški apipjaustymo atžvilgiu. Stalą ir daiktus ant stalo per vardo suteikimo ceremoniją galime laikyti slavų įtaka Lietuvos totoriams, kurie į šią ceremoniją kvietė imamus.
Turkijos turkologai turėtų daugiau tyrinėti tradicinę Lietuvos totorių kultūrą. Nauji tyrimai galėtų apimti ne tik rašytinius ir istorinius, bet ir žodinius šaltinius. Turkijos mokslininkai, kurie gali peržengti kalbos barjerą, turėtų vykti į Lietuvos totorių gyvenamąsias vietas ir patys rinkti žodinę medžiagą. Išsamus rašytinių ir žodinių šaltinių tyrimas leistų geriau suprasti kultūros kaitą ir transformaciją, be to, suteiktų daug aktualios informacijos apie tradicinę Lietuvos totorių gyvenseną.
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
