Šio tyrimo objektas yra nedidelės apimties rankraštis, rastas Baltarusijos totorių rankraščių privačioje kolekcijoje. Jame yra tik vienas trumpas tekstas, todėl šio rankraščio negalime priskirti nė vienam iš žinomų totorių rankraščių tipui. Tekstas parašytas turkų osmanų kalba ir panašus į ilgą maldą. Kai kurie kalbos ypatumai leidžia teigti, kad galutinė teksto redakcija buvo atlikta asmens, kuriam turkų kalba nėra gimtoji. Maldos turinys yra ne mažiau įdomus ir aiškiai rodo alevitų bektašių tradicijų, kuriose pasitaiko ir sunitų islamo elementų, įtaką. Šis junginys rodo, kad autorius ne itin gerai išmanė kai kuriuos religinius aspektus. Šis požymis ir kalbos ypatumai leidžia daryti išvadą, kad tekstas buvo ne tik nurašytas, bet, veikiausiai, sudarytas arba kompiliuotas iš skirtingų atskirų fragmentų ne Anatolijoje, bet teritorijose, kur islamas nebuvo vyraujanti religija, o turkų kalba – ne kasdienio gyvenimo kalba. Pavyzdžiui, tai galėjo būti Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kurios buvusioje teritorijoje neseniai buvo rastas šis rankraštis. Kai kurie asmenys, minimi tekste (Koyun Baba, Ali Koç Baba) priklausė aleivtų bektašių tradicijai ir buvo labiausiai garbinami Balkanuose. Šis faktas leidžia daryti prielaidą, kad kai kurios teksto dalys yra balkaniškos kilmės, taip pat pasekti kultūrinės ir religinės įtakos, kurią patyrė totoriai lipkos, gyvendami beveik visiškoje izoliacijoje nuo pagrindinio musulmonų pasaulio, kelius.
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
