Abstract
Straipsnyje svarstomos lietuvių literatūrologijos ateities perspektyvos, jos metodologijos atnaujinimo galimybės. Teigiama, kad tyrinėjant literatūrą svarbiausia nepamiršti, jog rašytojo individualybė neprivalo ištirpti globaliniuose literatūros proceso apibendrinimuose ir kūrinio struktūros analizėje. Ji yra viską lemiantis kūrinio subjektas. Joje kryžiuojasi mūsų visuomeninės istorinės raidos keliai ir nacionalinio mentaliteto savybės. Naujųjų tyrinėjimo metodų tikslas turėtų būti ne universalių teorijų iliustravimas lietuvių literatūros pavyzdžiais, bet jos savitos logikos atvėrimas. Todėl istorinė poetika yra galbūt reikalingiausia būsimų fundamentalių darbų sritis. Pabrėžiama tarmės substrato vaidmens ištyrimo būtinybė. Istorinė poetika, tirdama mūsų meninio mąstymo formuotes, turėtų aiškinti jų genezę, raidą bei savitumą pasaulinės literatūros kontekste, nevengdama genetinių ir tipologinių lyginimų. Aptariama šiuolaikinės literatūrologijos metodologija.
Downloads
Download data is not yet available.
Most read articles by the same author(s)
-
FRIEDER DÜNKEL,
Juvenile Justice Systems in Europe – Reform developments between justice, welfare and ‘new punitiveness’1
,
Kriminologijos studijos: Vol. 1 (2014): Kriminologijos studijos
-
Danutė Bacevičiūtė,
Ethics and ontology: Hans Jonas’ looking for the imperative of responsibility in the age of technology
,
Religija ir kultūra: Vol. 12 (2013): Religija ir kultūra
-
Chun-chieh Huang,
Human Knowledge (Excerpt)
,
Acta Orientalia Vilnensia: Vol. 8 No. 2 (2007): Acta Orientalia Vilnensia
-
MARIJA STONKIENĖ,
ERIKA JANIŪNIENĖ,
RENATA MATKEVIČIENĖ,
FORMAL SCIENCE COMMUNICATION IN THE RESEARCH PAPERS “KNYGOTYRA” AND “INFORMACIJOS MOKSLAI”: QUANTITATIVE ANALYSIS
,
Knygotyra: Vol. 54 (2010): Knygotyra
-
KAUKO AROMAA,
Responsible criminal policy / Crime and criminal policy
,
Kriminologijos studijos: Vol. 1 (2014): Kriminologijos studijos
-
Rita Šerpytytė,
Interpretation as derealization
,
Religija ir kultūra: Vol. 12 (2013): Religija ir kultūra