Dar kartą apie dabartinių baltų kalbų nosinių sonantų akustinius požymius: naujausi lyginamieji tyrimai

Santrauka

Straipsnio tyrimo objektas – dabartinių baltų kalbų nosiniai sonantai: lūpiniai (lie. /m/, /mj/ ir la. /m/), dantiniai (lie. /n/, /nj/ ir la. /n/) bei palatalinis la. /ɲ/, taip pat abiejų kalbų fonemos /n/ gomurinis alofonas [ŋ], ištartas pozicijoje [–k#/–g#]. Straipsnyje lyginamos keturios akustinės lietuvių ir latvių nosinių sonantų ypatybės: 1) pirmoji nosinė formantė (N1); 2) pirmosios nosinės formantės dažnių juosta (B1); 3) antiformantės (Z1) dažnių diapazonas; 4) F2 lokusai. Tiriamąją medžiagą įskaitė 3 gimtakalbiai lietuviai ir 3 gimtakalbiai latviai vyrai (20–40 m. amžiaus). Tyrimas atliktas programa Praat, gauti duomenys apdoroti programomis Microsoft Excel ir SPSS. Lietuvių ir latvių kalbų sonantai analizuoti prevokalinėje CVC pozicijoje atsižvelgiant į du kriterijus: 1) artikuliacijos vietą; 2) palatalizaciją (nepalatalizuotas : palatalizuotas : palatalinis nosinis sonantas).

Tyrimo metu nustatyta, kad minėtos akustinės nosinių sonantų ypatybės dabartinių baltų kalbų garsyne yra skirtingo diferencinio svorio: 1) pirmosios nosinės formantės (N1) duomenys atskiria gomurinius alofonus [ŋ, ŋj] nuo negomurinių nosinių sonantų [m, mj, n, nj]; 2) pagal pirmosios nosinės formantės juostos pločio (B1) duomenis statistiškai reikšmingai skiriasi lietuvių kalbos palatalizuoti ir dantiniai nosiniai sonantai nuo nepalatalizuotų lūpinių ir gomurinių sonantų, taip pat latvių kalbos lūpiniai ir dantiniai sonantai nuo palatalinių ir gomurinių nosinių sonantų; 3) pagal antiformančių (Z1) dažnius galima diferencijuoti lietuvių kalbos lūpinius negomurinius sonantus [m, mʲ, n, nʲ] nuo atitinkamų gomurinių sonantų [ŋ, ŋʲ]; latvių kalboje pagal antiformantę galima atskirti skirtingos artikuliacijos nosinius sonantus: lūpinis [m] < dantinis [n] < palatalinis [ɲ] < gomurinis [ŋ]; 4) F2 lokusai gali būti laikomi vienu svarbiausių požymių diferencijuojant skirtingos palatalizacijos lietuvių ir latvių kalbų nosinius sonantus, tačiau jie skiria ne visas dabartinių baltų kalbų nosinių sonantų artikuliacines klases.

Tyrimas parodė, kad nėra vieno skiriamojo baltų kalbų nosinių sonantų akustinio požymio, todėl nosiniai sonantai turi būti tiriami kompleksiškai. Akustinių ypatybių diferencinį reikšmingumą taip pat padėtų įvertinti perceptyviniai (suvokimo) eksperimentai.