Lit. úošvis

Abstract

Lie. úošvis ‘Schwiegervater des Mannes, Vater der Ehefrau’ < * ṓk̑u̯ii̯o- kildintinas iš *ṓ-pk̑u̯-ii̯o- (*oh₁-pk̑u̯-i i̯o-) ‘tas, kuris (kaip tėvas) priklauso smulkiuosius gyvulius (avis ir ožkas) (kaip kraitį) atgabenančiai (t. y. jaunajai)’. Prielaida šiam pavadinimui atsirasti buvo jaunosios pirkimo paprotys, kuris paliudytas baltų istoriografijos pradžioje ir ankstyvuoju daugelio kitų indoeuropiečių tautų gyvavimo laikotarpiu. Žodis *ṓ-pk̑u̯-ii̯o- su priklausomybę reiškiančiu sufiksu *-ii̯o- yra išvestas iš *ṓ-pk̑u- (*oh1-pk̑u-) ‘tu­rintis (ateinančius) (t. y. atgabenantis) smulkiuosius gyvulius (jaunoji)’. *ṓ-pk̑u- – tai posesyvinis dūrinys su prieveiksminiu pirmuoju sandu. Maždaug toks darinys yra av. apuθrā-, v. persų āßus ‘nėščias’ < *ā-putrā- ‘turintis (ateinančius) vaikus’ < *ō-putlā- ( : s. i. putrá-, av. puθra- ‘sūnus, vaikas’ < *putlo-). Pirmasis dūrinio sandas *ō < *o-h1 yra vardažodžių dūryboje dėsningas šaknies balsių kaitos o laipsnis, kuris atitinka *ē < *e-h1, savarankiškai vartojamą kaip adverbą ir prielinksnį, o su veiksmažodžio formomis – kaip preverbą (galiausiai *ē – įvardinio *e/o kamieno vienaskaitos įnagininkas). Antrasis sandas – dūrybos nulemta nulinio laipsnio forma *pk̑u- iš praide. *pék̑u n. ‘smulkieji gyvuliai (avys ir ožkos)’ (s. i. páśu- n. ir tt.; baltų kalbose – su kentuminiu atliepiniu pr. pecku, lie. trm. pẽkus); plg. maždaug s. i. puru-kṣú- ‘turintis daug (smulkiųjų) gyvulių’ < *pl̥h1u-pk̑ú- (: s. i. páśu < *pek̑u), av. druua-fšu- ‘sveikus (smulkiuosius) gyvulius turintis’ < *pk̑u-. Praindoeuropiečių garsų grupė pk̑u̯, be postuluojamo *ṓpk̑u̯ii̯o-, baltų kalbose neaptinkama. Grupė pš, pagal dėsningus atskirų garsų atliepinius turėjusi išsirutulioti iš pk̑ (per pś), baltų kalbose yra paliudyta, tačiau jos senumo duomenys neįrodo. Galima manyti, jog pk̑u̯ kintant į šv lūpinis sprogstamasis priebalsis disimiliaciškai išnyko dėl garso u̯ lūpinio tarimo. Garso p išnykimą taip pat galėjo paskatinti buvimas priebalsių grupėje. Tendencija paprastinti priebalsių grupes galėjo būti ir vienintelė p išnykimo priežastis.