Straipsnyje nurodoma, kad argotinės leksikos darybos būdai remiasi bendraliaudinės darybos būdais, būtent: 1. Metafora. Žodis vartojamas specifine perkelta prasme, suvokiamas tik nusimanančiam. Standartinis žodis pakeičiamas sąlyginai tos pačios kalbos vaizdingu posakiu.
2. Priesagos. Dažniausiai vartojami mažybiniai ir menkinamieji sufiksai bendrosios kalbos (-ot, -asse, -ard) ir argotinės kilmės sufiksai (-oche, -ingue).
3. Skoliniai. Žodžiai skolinami iš kitų kalbų ir dialektų.
4. Fonologiniai pakeitimai ir skiemenų nukėlimas plačiai vartojamų žodžių.
Prieinama išvada, kad argotinės leksikos darybos būdai išplaukia iš duotos kalbos specifikos ir nenukrypsta nuo gramatinių ir fonetinių kalbos struktūros normatyvų. Tuo pačiu vyksta argotinės leksikos dalies nuolatinis perėjimo procesas į bendraliaudinę kalbą.