Rusų ir lietuvių kalbose daiktavardžiai, reiškiantys tam tikrą medžiagą (вещественные), iš esmės neturi skaičiaus reikšmės ir yra vartojami tik vienaskaitos arba tik daugiskaitos forma. Rusų ir lietuvių kalbų gretinimas rodo, kad ten, kur vienoje kalboje vartojami vienaskaitiniai medžiagą reiškiantys daiktavardžiai, kitoje gali buti daugiskaitiniai, ir atvirkščiai, pvz.: яд sing. t. – nuodai pl. t., сажа sing. t. - suodžiai pl. t., чернила pl. t. - rašalas sing. t. ir kt. Daiktavardžių, reiškiančių tam tikrą medžiagą, tik vienaskaitos ir tik daugiskaitos formos yra vienodai motyvuotos. Abiejose kalbose randame šio tipo daiktavardžių, turinčių iš pažiūros abi skaičiaus formas, tačiau jos neišreiškia pagrindinio skirtumo tarp vienaskaitos ir daugiskaitos, o yra naujos leksinės reikšmės žodžiai, pvz.: грязь ir грази (лечебные грязи), капля ir капли (лекарство), ledas ir ledai (maisto produktas), dažai ir dažas (spalvotas pieštukas) ir kt. Kartais abiejų skaičių formos gali būti vartojamos be reikšmės skirtumo ir atlikti tam tikras stilistines funkcijas, pvz.: дым ir дыми, kraujas ir kraujai ir pan.
Daugiskaitiniai daiktavardžiai, reiškiantys medžiagą, rusų ir lietuvių kalbose sudaro produktyvią žodžių grupę, nuolat didėjančią profesinės leksikos sąskaita, pvz.: витамины – vitaminai, углеводороды – angliavandeniliai ir kt. Lietuvių kalboje medžiagai pavadinti pluralia tantum formos vartojamos dažniau, negu rusų kalboje.