Straipsnyje apžvelgiama kalbos funkcijos sąvoka funkcinėje ir deskriptyvinėje lingvistikoje ir keliamas klausimas apie kalbos funkcijos tyrinėjimo tikslingumą ir realias galimybes. Tvirtinama, kad kalbos funkcijų tyrinėjimai negausūs, kad kalbos funkcijos tyrimas realiai įmanomas ir patikimas; apžvelgiamos projekto apie fatinės kalbos funkcijos tyrinėjimą problemos, nuoseklumas ir duomenys, taikytini bendrojoje kalbotyroje, stilistikoje ir kalbų mokymui. Tyrinėjant kalbos funkciją, lingvistinė medžiaga analizuojama remiantis maksimaliomis semantinėmis kategorijomis, kurios įgalina realiai aiškinti kalbos prigimtį ir optimaliai pasinaudoti tyrimo duomenimis kalbos teorijoje ir kalbų mokymo praktikoje.