Deictic Markers in Monologue and Dialogue
Articles
Irena Januškevičiūtė
Department of English Philology, Faculty of Foreign Languages, Vilnius Pedagogical University
Linas Selmistraitis
Department of English Philology, Faculty of Foreign Languages, Vilnius Pedagogical University
Published 2005-12-01
PDF

How to Cite

Januškevičiūtė I. and Selmistraitis L. (2005) “Deictic Markers in Monologue and Dialogue”, Kalbotyra, 55(3), pp. 22–30. Available at: https://www.journals.vu.lt/kalbotyra/article/view/23248 (Accessed: 9December2022).

Abstract

Deiksis yra viena iš referencijos (nuorodos) formų, kai apibrėžiamas kalbinės situacijos laikas, vieta, kalbėtojo ir adresato vaidmuo pačiame pasakyme, dalinai nusakomas teksto epizodų išsidėstymas vienas kito atžvilgiu. Deiktiniai žodžiai konkrečią reikšmę įgyja tik situacijoje, kuriai keičiantis, keičiasi ir deiktinių žodžių reikšmė.

Šiame darbe plačiau nagrinėjami daugiskaitos pirmojo asmens, vietos bei laiko deiksio atvejai. Tyrimas parodė, kad ne visi deiktiniai žodžiai buvo vartojami vienodai lygiai dialoge ir monologe. Tokie deiktiniai elementai kaip šiandien (today), rytoj (tomorrow), vakar (yesterday), praeitas (last), bei šis (this – laiko reikšme) buvo dažnesni dialoginėse situacijose. Kiti deiktiniai elementai, nurodantys į kalbėtojo esamą situaciją, t.y. tokie kaip čia (here), dabar (now), kitas (next – laiko prasme), buvo vartojami arba netiesioginėje kalboje, arba tais atvejais, kai į autoriaus žodžius įsiterpdavo veikėjo netiesioginė kalba (free indirect discourse). Dialoginėse situacijose referencija yra gausesnė, kadangi kalbėtojo ir referento kalbinė situacija identiška. Monologinėje situacijoje, kai adresatas neturi galimybės tiesiogiai matyti referento, deiktinių žodžių vartojimas yra ribotas.

PDF
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

Please read the Copyright Notice in Journal Policy