Straipsnio tyrimo objektas – prijungiamieji aplinkybių ir pažyminio sakiniai šiuolaikinėje prancūzų kalboje, jų semantika bei struktūra.
Tyrimo metodai – aprašomasis ir transformacinis.
Tiriami šalutiniai aplinkybių sakiniai, įvesti analitinių jungtukų au moment où, au cas où, à condition que pagalba, tų jungtukų susidarymo galimos aplinkybės. Taip pat analizuojami šalutiniai pažyminio sakiniai su santykiniai įvardžiais qui ir où, turintys aplinkybių reikšmės niuansų. Dėl panašios struktūros ir semantikos kai kurie sakiniai su šalutiniais pažyminio ir aplinkybių sakiniais priskirtini vienai nemobilių “nejudriųjų” sakinių grupei. Tuo tarpu dauguma analitinio jungtuko įvedamų į sudėtinį sakinį struktūrų priskirtina kitai – mobilių “judriųjų” sakinių grupei. Straipsnio tikslas – ištyrus įvairiems funkciniams stiliams priklausančią kalbinę medžiagą, pasiūlyti sudėtinių prijungiamųjų sakinių skirstymo kriterijų – mobilumą.